Baigiau šiandien skaityti Giedriaus Vilpišausko "Vėjas nuo jūros". Knyga patiko ir labai gerai susiskaitė.

Iš esmės pritariu apžvalgai. Na nežinau ar Kingas parašytų geriau, bet jis parašytų kitaip :) Šis romanas iš pradžių toks... šviesesnis, pozytivesnis. Gal dėl visokių mažybinių Algutis, bulvytės, grybukai. O gal dėl juokelių.

Žodžiu respect autoriui ir už darbą ir už fantaziją. Prikbt nėra prie ko, nebent prie "kadUgio" :)

Naujausia perskaityta (daugiausiai trūluose) knyga - Jack Kerouak "Dharmos valkatos".

Knyga labai patiko. Tokia ramybė ir pozityvas. Ir dar daug romantikos - kalnai, žygiai, stovyklos, užsiėmimas "nieko neveikimu", Budos, eilėraščių bei maldų kūrimas. Ir pavydas kyla, kai skaitai, kaip pagrindinis herojus dažniausiai išsimiega "labai puikiai".

Spėju ką nors nusimanant apie budizmą dar įdomiau skaityti.

Žodžiu skaitydamas apturėjau gerų emocijų.

Naujausias namų bibliotekėlės papildymas - Mary Berry "Klasikinė virtuvė".

Tiesiog negalėjau atsispirti ir neišnaudoti "Pegaso" nuolaidų kupono :) Tai paėmiau 2 vnt. Bus mamai dovanų. Knyga atrodo solidžiai, su daug paveiksliukų ir velniškai sunki. Kol kas su kulinarinėm knygom reikia pristabdyti.

Šviežiausia perskaityta knyga - Michael Marshall Smith "Tik į priekį". Kažkada perskaičiau maumaz teigiamą atsiliepimą, tai kai tik atsirado knygyne iškart ir paėmiau.

Knyga tikrai smagi. Kažkas tarp plieninės žiurkės ir Marlou. Įvykiai veja vienas kitą, geras humoras. Ir taip maždaug trečdalį knygos. Paskui siužetas gerokai persiverčia. Tai buvo gana netikėta. Kuo toliau, tuo mažiau smagumo liko. Bet vistiek knyga patiko.

Viljam V. Pochliobkin "Geros virtuvės paslaptys. Įdomioji kulinarija". Pabaigiau kelionėje skaityti. Na ką aš žinau. Įdomių dalykų ten aišku yra, ypač antroje dalyje. Na bet jau tonas... Man toks nepatinka.

"Be svogūnų praktiškai neįmanoma pagaminti nė vieno patiekalo, išskyrus saldžiuosius. Net jeigu kokio patiekalo recepte svogūnų nėra, geras kulinaras, kuriam rūpi skonis, būtinai jų įdės."

O kadangi mūsų namuose svogūnai uždrausti - tai reiškias net neįmanoma nieko skaniai pasigaminti :)

Neil Gaiman "Koralaina" - graži pasakaitė vaikams. Tik trumpa. Taupiau taupiau nuo pirmadienio. Bet graži.

P.S. Apie vaikus. Šiandien parduotuvėj mačiau, kaip maža mergaitė, laikydama rankoj pakelį kažkokių bambonkių, zyzė mamai jog čia "berniukiški" saldainiai. Hmm įdomu kuo jie gali skirtis nuo "mergaitiškų|?

Šviežiausias namų bibliotekos papildymas "Gaminame su Oliveriu". Nepamenu angliško varianto, bet lyg ir viskas tvarkoj - knyga spalvinga, su daug paveiksliukų ir skaniai atrodančiais receptais. Orginalus pavadinimas "Jamie's Dinners". Įdomu kaip vers (jei kada leis) "Cook With Jamie". Tuo pačiu išnaudotas ir antras "Pegaso" nuolaidų kuponas šiai savaitei.

Šiandien išnaudodamas "Pegaso" nuolaidų kuponą nusipirkau V.V.Pochliobkino knygą "Geros virtuvės paslaptys. Įdomioji kulinarija". Ir kažkaip nuo pat pradžių susikonfūzinau.

Perskaičiau dar tik 50 psl., bet stilius, kategoriškumas, niekas nieko nemoka - na praktiškai vienas prie vieno kaip V. Sakas. Pirmi kulinariniai bandymai - duonos kepimas. Na ten tipo paprasčiausi variantai, bet mielinės tešlos nekildina, o tešlą iš miltų ir šilto vandens kildina. Keista man visa tai atrodo. Įtartinai atrodo ir tai, kad Pachliobkinas visai ne virėjas. Net vertėjo pavardė ir ta atrodo įtartinai - Zurabas Džavachišvilis.

Paranoja gal, o gal šiaip blogas pirmadienis...

Pagaliau vakar baigiau skaityti Michel Hoellebecq "Elementariosios dalelės".

Tokia keista ir depresova knyga. Išpradžių nervino visokie molekuliniai aprašymai, paskui atsirado kažkoks veiksmas. Dar neįpusėjus knygos atsirado nuojauta, kad viskas baigsis blogai. Bet pabaiga irgi tokia netokia, kaip galvojau. Skaitant kyla abejonių, kuris ten pagrindinis veikėjas. Žodžiu keistoka, posunkė, bet vistik skaitoma knyga.

Pirkau nupigintų knygų skyrelyje. Iki knygyno uždarymo buvo likę 5 min. tai prigriebiau dėl to, kad pavadinimas kažkur labai girdėtas buvo.

Naujausia suskaityta knyga - Petra Oelker "Mirtis prie muitinės".

"Vokiškas istorinis detektyvas" pirktas nukainuotų knygelių skyriuje. Skaitėsi kiek sunkokai, bet iš principo nieko, skaityti galima.

Toks gal kiek nestandartinis detektyvas, kai paprastai 3 puslapyje nužudomas žmogus ir toliau visą knygą detektyvas/seklys aiškinasi kas ir kodėl. Čia truputis labiau perpinta, bet pabaiga kiek banaloka.

Naujausia knyga namų bibliotekoje - George Orwell "Dienos Paryžiuje ir Londone".

Orwello nieko nebuvau skaitęs, bet aišku girdėjęs apie "Gyvūlių ūkį", tai galvojau, kad truputis juokingo bus ir šioje knygoje. Ir buvo. Maždaug tris puslapius. Paskui prasidėjo toks truputį depresniakas - istorijos, kas nutinka žmogui praradus darbą.

Tačiau pirma dalis Paryžiuje visai nieko - gal dėl to, kad man visada romantiškai atrodė prancūzų kavinių kultūra, bet skaitėsi gerai. Yra ir istorija ir įdomūs personažai su savo šalutinėm istorijom.

Antra dalis Londone - jau nepatiko. Veiksmo nulis. Valkatų slankiojimas ir visokie pasvarstymai. Jausmas kad skaitytum kieno nors blogą su labai daug raidžių. Žodžiu buvo nuobodu.

Bendras įspūdis - labiau nepatiko, nei patiko.

Vakar baigiau skaityti Tim Lebbon "Sutemos". Knyga iš principo patiko.

Skaitosi viskas gerai. Įdomūs veikėjai. Net žemėlapiukas pridėtas. Matyt neveltui gavo kažkokį Britų fantasy apdovanojimą.

Tik nelabai patiko pabaiga. Atrodo, kad čia kokia nors trilogijos pirma knyga.

Ilgai laukta Kurt Vonnegut knyga "Galapagai". Na įspūdžiaii iš principo teigiami, nors man labiau patiko ansčiau skaitytos (skerdykla/pusryčiai/lopšys). Gal dėl to, kad jau mažiau stebina - jau matytas siužeto užbėgimas ir pan. Nors jau nuo 24 psl. žvaigždute žymėti veikėjus, kurie tuoj mirs visai nieko mintis :)

Bet iš principo viskas neblogai - sarkazmas, fantazija, netradiciškumas.

Ir dar. Kartais dėl piktų "pabambėjimų" atrodo, kad Vonnegutas turbūt yra lietuvis :) Nors Wikipedija sako kad amerikos-vokietis, bet vistik gal... kokia bobutė... :)

Naujausia perskaityta knyga - Robert Charles Wilson "Kokonas".

Knyga labai labai patiko. Jau senokai taip buvo įtraukus mokslinė fantastika. Ir atrodo jokių kvapą gniaužiančių nuotykių tolimoje galaktikoje, jokių minties greičiu lakstančių žvaigždėlavių... Veiksmas sukasi čia ir dabar.

Visų pirma (bent jau man) visiškai nematytas siužetas ir pati idėja. Pasakojimas vyksta dviem laiko linijom, vis kažkiek užbėgant į priekį, bet tai niekiek negadina siužeto, netgi atvirkščiai. Nesunervino nei meilės linija, nei pabaiga. Knyga virš 400 psl. smulkiu šriftu, tad skaitymo malonumo irgi normaliai. Žodžiu nėra prie ko prikibti. Super.

Ai nu minusas tai vienas - miego trūkumas.

Boileau-Narcejac "Šaltas prakaitas" iš baltų lankų juodosios serijos.

Iš esmės nepatiko, bo tikėjausi labiau klasikinio detektyvo. Na kaip ir detektyvas, bet man per daug ten herojaus lyrinių išgyvenimų, per mažai dialogų, veiksmo ir dedukcinio mąstymo. Ir pabaiga nuspėjama bei per daug užtempta.

Naujausia perskaityta knyga - Nick Cave "Asilė, pamačiusi angelą". Kad Cave yra parašęs knygą žinojau jau senokai, o kai išgirdau, kad ruošiasi išleisti lietuviškai, tai nustojau ieškoti rusiško varianto ir pradėjau laukti lietuviško.

Knyga patiko. Tokia savotiška. Pradžioj buvo dar tokia ironijėlė, bet vėliau dingo ir liko tik niūrus grūzas be jokių optimizmo prošvaiščių. Ir nors knyga sunkoka, bet skaitosi gerai, įtraukia. Visokie poetiški palyginimai, pakartojimai, turtinga kalba (keiksmažodžių irgi). Netikėti kreipimaisi į skaitytoją maždaug - "na suprantant ką noriu pasakyti?".
arba
"Žinot, niekaip nesuprantu, koks jūsų čia vaidmuo. Taip, jūsų, jūs tylūs niūrieji žiūrovai. Suprantant, kur jūsų vieta? Keista."

Žodžiu knyga paliko labai gerą (nors ir slogų) įspūdį. Nickas maladiec.

Dar kelios įstrigusios citatos. Apie mamą:
"Mamutė buvo kiaulė - nepraustašiknė, valkata, subingalvė kiaulė. Ji buvo tinginė, slunkė, murzė ir mušeika - išvis bloga. Motušė buvo girtuoklė - apsilakėlė - akis užpylusi velnio terba, vis siurbianti naminukę."

Apie Maumą:
"- Jei lįsi į mano ir Tėtušio kambarį, vaiki, dairykis savo pasalūniškom spangėm, Kad MAUMAS nepagautų! Saugokis! Maumas paklaus slaptažodžio, ir, jei negalėsi jo garsiai ištarti, vaiki, jis pašoks ir suvarys geležinį strypą tiesiai tau į subinaitę, o visi jo klykiantys šmikiai ir šunšerniai tave pagaus ir suės tavo smegenis vakarienei. Aišku?"

Baugiau skaityti Gustav Meyrink
"Golemas". Iš principo įspūdžiai teigiami.

Tik pradėjus skaityti atrodė bus visiška šyza, bet kiek vėliau po truputį visai smagiai įsivažiavo. Ir "realus" siužetas ir "mistiškumai". Kadanti apie patį Golemą jau buvau girdėjęs prieš važiuojant į Prahą, dar kažką pačioj Prahoj girdėjau, tai tie visi mitai visai smagiai suėjo, plius įsivaizdavimas kur ten kas vyko.

Nestebuklai, bet visai faina knyga. Na taip 7,5 iš 10.

Šiandien baigiau skaityti Žiulio Verno "Kapitono Hatero nuotykiai".

Knygą radau vietiniam knygyne, pigių knygų skyriuje. 1983 metų spausdinimo. Prigriebiau dar ir daugiau knygelių iš to skyriaus, dėl to kelionė į biblioteką atidedama.

Patiko, kad knygoje visos temperatūros skliausteliuose nurodomos ir pagal celsijų nors atstumai mylios\lje\pėdos ir pan. Dar galėjo ir žemėlapį pridėti. O dar geriau paveiksliukų :)

Pats romanas labai fainiai susiskaitė. Jau seniai buvau skaitęs kažką panašaus, greičiausiai tik mokykloj. Knyga pirmą kartą išspausdinta 1864 metais. Pasakojama apie anglų kelionę į šiaurės polių. Daug apie garbę, drąsą, pareigą, išdidumą ir panašius dabar rečiau sutinkamus dalykus. Nors pvz. be galo narsus, drąsus ir užsispyręs kapitonas man atrodė paprasčiausias psichas-manjakas. Bet visažinis daktaras - tikras teigiamo herojaus etalonas.

Šiais politkorektiškumo laikais jau keista skaityti, kaip pagrindiniai herojai esant reikalui kirviais užkapoja ruonį, arba pietums nusišauna gervę ar gandrą.

Dar labai įdomu buvo skaitant šalia turėti žemėlapį ir sekti kur gi jie ten keliavo (kaip ir "Žiedų valdovą"). Nors vėliau kažkaip pasimečiau - pasirodo dėl to, kad autoriaus žemėlapis kiek skiriasi nuo realybės.

Turbūt labai tiktų skaityti žiemą, nes toks romantizuotas šalčio, sniego, speigo aprašymas. Žodžiu labai patiko, nors skaityti iš eilės daugiau Verno knygų ir nebandysiu - idant nesusigadinti įspūdžio.

Baigiau skaityti Susan Cooper "Išrinktasis: blogio imperijos iškilimas". Skaitoma, bet iš esmės nepatiko.

Man nepatinka tokie veikėjai, kurie patys nieko nesupranta nei kas vyksta nei ką reikia daryti, tiesiog kažkur eina ir viskas susiklosto kaip reikia. Ir nepatinka gėrio ir blogio kovos, kai kovoja tiesiog stovėdami, geriausiu atveju iškelia ranką su kokiu artefaktu. Ir nepatinka gralis, net ir paminėjimai. Gėrai, kad Artūro neįtraukė.

Jau turbūt ir filmas yra, bet man atrodo, kad turėtų būti nekoks.

Nepatikusi citata: "... beveik kiekvienas žmonėse sklandantis pasakojimas apie magiją, raganas ir panašius dalykus - tai tik kvailumo, nesupratimo ir beprotystės pagimdyti skiedalai. ... Yra tik viena knyga ... (Seniesiems)". Kaip gi taip...

Čia kai tik LJ perskaičiau, kad išleista "Ežero valdovė" - paskutinė knyga iš Sapkovskio serijos apie raganių, tai iškart pradėjau ieškoti. Kokias dvi savaites čekinau knygyną Europos PC, VCUP'o Pegase. Ir niekur nebuvo. Galiausiai penktadienį prasiėjau per daugiau knygynų (centrinis knygynas pasirodo uždarytas). Ir tik kažkur ketvirtam knygynėlyje (prie rotušės) pagaliau RADAU.

Vakar baigiau skaityti. Aišku faina. Nors kažkaip įspūdžiai keistoki. Kažkaip siejosi ir su "Juodąja gvardija" ir su "Žiedų valdovu". Iš šiaip užkabinama ksenofobija, politika. Gal čia ir gerai. Nors karaliaus Artūro galima buvo ir nekabinti. Gaila, kad pasibaigė serija, bet "kas pasibaigė, o kas prasideda".

Knyga kainavo ar tai 34, ar tai 36 Lt. Kitą savaitę bandysiu užsirašyti į biblioteką.